Kas šioje situacijoje pykdo Nr1? Aš esu naglas, „pagyvenęs jaunuolis“, tad mano veiksmai buvo remiantys į kampą (skaityti nuo žemiausiai esančio įrašo). Įsivaizduokite kaip tokioje situacijoje elgtųsi jauna muzikinė grupelė? Vaikinai brazdina gitaromis ir iki pilnos laimės bei vizijų realizacijos jiems tereikia patalpų repeticijoms. Parašai tokiam Edgarui Stanišauskui, gauni gražių pažadų ir vėliau gali nebent draugams pasigirti, kad vos negavai vietos kone prestižiniame pastate. Nuoširdžiai abejoju, kad saujelė paaugliukų turės noro ir ryžto išzysti žadėtosios laimės. Lygiai taip pat nuoširdžiai tikiu, kad tokių istorijų yra galybė.
Kas šioje situacijoje pykdo Nr2? Veikėjai, kaip Edgaras Stanišauskas. Visi jų veiksmai panašėja į gražius ryšius su visuomene. Promo vaizdo klipuose jie sako didelius TAIP „veržlioms ir naujoms jaunimo idėjoms“, užsideda riebius pliusus dėl savo vykdomų socialinių akcijų, nors visus darbu atlieka atmestinai ir tik tiek, kiek reikia tvarkingam įvaizdžiui. Tokie asmenys vėliau tampa savivaldybės tarybos nariais, dar vėliau bėga į šiltesnes vietas, kol galiausiai rimtiems darbams tampa nebetinkami. Šių personų pagrindinė frazė „paskambink ryt“. Taip pat jie linkę numesti darbus nuo savęs kolegai, taip sudarydami sunkaus darbo įvaizdį. Dauguma jūsų tikrai esate susidūrę su tokio tipo darbuotojais, tad klausimas lieka atviras: ar kada nors situacija pasikeis ar visą gyvenimą teks skambinti ryt?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą