Pradėkim nuo pradžių. Kadaise su kolega, muziką mylinčiu labiau negu moteris, „susimetėme skudurus“ ir nėrėm į dienoraščio rašymą. Viskas iš idėjos ir tik apie muziką. Aprašinėjom asmeninius hitus, lankėmės koncertuose, iš rūsių traukėm nežinomus atlikėjus ir skleidėm žinią apie jų kuriamus garsus. Užmojai augo – idėjos stiprėjo – būrėsi jaunų žmonių kolektyvas – dienoraštis mutavo į internetinį žurnalą. Kad ir kaip viskas keitėsi, kertiniai dalykai išliko tie patys – išskirtinai tik muzikinės temos ir darbas iš idėjos.
Kaip ir reikėjo tikėtis, atėjo diena kai žmonėms, dirbantiems prie projekto, atsirado poreikis susitikti vis dažniau. Kolegos mestelėjo idėją ieškotis tam patalpų. Kodėl gi ne. Pirmas, neįpareigojantis žingsnis, užklausimas facebook tinkle.
Tikriausiai nieko keisto, kad tokia žinutė realios naudos neatnešė. Tad dar tą patį vakarą išsiunčiau keletą laiškų į meno erdvėmis įvardinamas vietas. Vienas laiškų nuskriejo „Fluxus Ministerijos“ viceministrui Edgarui Stanišauskui.
Dar tą pačią dieną, keliolikos minučių bėgyje, gavau atsakymą. Atrodo vilčių yra, svarbiems žmonėms įdomios jaunimėlio problemos ir tikslą pasieksime greičiau nei tikėjomės?
Kažin. Pasirodo čia tik prasidėjo mano epopėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą